- išvarinėdyti
- išvarinė́dyti 1. žr. 1 išvaryti 4: Sūnus išvarinė́dė sa[vo] tėvą Grv. 2. žr. 1 išvaryti 14. ║ Kurmis, kur žemę visur išvarinė́do Grv. \ varinėdyti; atvarinėdyti; išvarinėdyti
Dictionary of the Lithuanian Language.
išvarinėdyti
Look at other dictionaries:
atvarinėdyti — žr. 1 atvaryti 2: Policija atvarinėdo Grv. varinėdyti; atvarinėdyti; išvarinėdyti … Dictionary of the Lithuanian Language
